- stūmikas
- 1 stūmìkas sm. (2), stumìkas (2) NdŽ 1. LKAI40(Ml) žr. stūma 1: Naują stumìką padarė OG126. Stūmikù geležiniu durys ažustumta Švnč. 2. žr. stūma 4: Iškultus grūdus sustumia nuošaliai į krūvą tam tikru stūmiku, vadinamu stūma rš(Kp). Pastumk su stūmiku grūdus, kad visi partilptų Upn. 3. laivas, kuris stumia kitus laivus: Šį sezoną į Nemuno vandenis išplaukė naujas upių stūmikas – vilkikas sp.
Dictionary of the Lithuanian Language.